LATA atstovų vizitas Ukrainoje

Gruodžio 1-4 dienomis LATA nariai dr. Audrius Skaistys, mjr. Šarūnas Ratkus ir dr. Jonas Andriuškevičius dalyvavo tarptautinėje dekomunizacijos konferencijoje Lvove ir trečiojoje tarptautinėje konferencijoje „Ukrainos ir Lietuvos bendradarbiavimas agresijos iš Rusijos pusės sąlygomis“, kuri vyko taip pat Ukrainoje – Ivano Frankivske.
Lvove dalyvavo beveik visų suinteresuotų visuomeninių organizacijų, politine analize užsiimančių institutų atstovai, miesto ir srities akademinė bendruomenė, valstybinių institucijų, užsiimančių istorine atmintimi ir archyvais, atstovai, politikai. Ivano Frankivske dalyvavo miesto ir apskrities valdžios atstovai, vietos politikai, mokslininkai, visuomenininkai, kariuomenės ir diplomatinio korpuso atstovai. Pirmosios konferencijos išvados labai dviprasmiškos:
- Dekomunizacija, „leninopadas“ (paminklų leninui ir kitiems bolševikams griovimas/naikinimas) sparčiau ir aktyviau vyksta Rytų Ukrainoje. Ir vykdomas būtent rusakalbių ukrainų inciatyva ir rankomis. Didžiausias stabdis Ukrainoje šiuo klausimu – centrinė Ukraina. (Vakarai tiesiog tai padarė gerokai anksčiau – po 1990-tųjų.) Toks vaizdas – kad užuodę parako kvapą žmonės suskubo atsikratyti visų dar esančių „didžiojo brolio“ simbolių…
- Prasidėjus masiniam bolševikinio palikimo valymui, staiga (per pastaruosius du metus) atkuto….. paveldosauga. Visuomenė buvo ir yra įvelta į defokusuojančias diskusijas apie meninį/istorinį vertingumą ir visokius kitus paveldosauginius šlamštus. pvz. Kirovas buvo niekšas, ar ne, nes žuvo prieš Stalino įsisiautėjimą (o Kirovogradas – didelis miestas ir apskrieties centras). Žodžiu situacija labai matyta ir girdėta Žalio tilto balvoniados metu.
- Ir nepaskutinis – finansinis dekomunizacijos aspektas – problema finansinė. Trumpai – vienas ponas rusakalbis iš rytų teigė: „Ką daryti, mūsų 6000 gyventojų miestelyje reikia keisti Lenino ir kitų bolševikų gatvių pavadinimus… Iš kur paimti pinigų 2000 gatvių lentelių, jau nekalbant apie popierinius pakeitimus??? Gyventojai patys lėšų neturi, bedarbystė didelė, visi laukia savivaldos pagalbos, o ji basa… „tokios tai vat godos. Buitinė problema – bet ji yra. Nors imk ir atidaryk sąskaitą kad žmonės suaukotų ir nors vieną kaimuką savo lėšomis iš bolševikinio paveldo ištrauktumėm. (Beje, to pono pasakojimu: kai prasidėjo gatvių pavadinimų keitimo vajus – smarkiai sukilo lentelių gamybos kainos. Patriotizmas patriotizmu, o biznį daryti reikia…).
Prieš antrąją konferenciją Ivano Frankivske susitikome su ATO (antiteroristinės operacijos Rytų Ukrainoje) kariais, dalyvavusių šiame kare susivienijimo Ivano Frankivsko srityje vadovais – Romanu Parcejumi ir Ruslanu Jackivu. Su jais aptarėme galimą pagalbą – sužeistųjų gydymo ir karių vaikų poilsio stovyklų Lietuvoje organizavimą, o taip pat bendradarbiavimo tarp Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) ir ATO susivienijimo narių užmezgimas. Tomis pačiomis idėjomis pasidalinome ir su Ivano Frankivsko apskrities administracijos viršininko pavaduotoju Igoriu Pasičniaku. Grįžus į Lietuvą apie šias idėjas informuosime LŠS vadovybę.
Susitikime su Ivano Frankivsko meru Ruslanu Marcinkivu perdaviau linkėjimus nuo Trakų (bendradarbiaujančio su Ivano Frankivsku) valdžios, gavau užduotį perduoti atsakomųjų linkėjimų. Be to, meras minėjo, kad vyksta intensyvus susirašinėjimas su Palangos savivaldybė dėl bendradarbiavimo sutarties pasirašymo.
Konferenciją organizavo LATA partneriai – NATO Informacijos centras prie Priekarpatės Vasilio Stefaniko vardo universiteto, kurio vadovas Olegas Bilousas surinko akademinę bendruomenę ne tik iš Ivano Frankivsko, bet ir iš Lucko ir Užgorodo. Lietuvos atstovai – Audrius Skaistys ir Aušrys Kriščiūnas savo pranešimais atkreipė konferencijos dalyvių dėmesį į visuomenės dekomunizavimo svarbą ir karą viešojoje erdvėje, kaip visuomenės mulkinimo antologiją. Aptartas nemenkas kiekis bendradarbiavimo sričių, bet esminė – betarpiški kontaktai tarp įvairių interesų grupių buvo pripažinti svarbiausiais. Todėl ir paraleriai konferencijai įvykę Kauno Respublikinės ligoninės atstovų Rimanto Autuko ir Jono Andriuškevičiaus susitikimai su potencialiais partneriais tiek Lvove, tiek Ivano Frankivske yra akivaizdus tiesioginio kontaktų užmezgimo pavyzdys.
Užbagiant konferenciją nuspręsta ketvirtąją tarptautinę konferenciją surengti 2016 metų vasario mėnesį Lietuvoje.

Informaciją parengė LATA Valdybos narys dr. Audrius Skaistys

map klaipeda telsiai taurages marijampoles alytus kaunas vilnius vilnius panevezys
facebook rss
nato