Quo vadis, Ukraina
Norint prad?ti kalb? apie Ukrain?, jos dabartin? pad?t? ir tai, kur link ši valstyb? eina, reikia apžvelgti nemaža aspekt?: geopolitin? pad?t?, istorin? patirt? ir pan.
2004–2005 metais stulbinantys vaizdai iš Ukrainos apskriejo vis? pasaul?. Bene ryškiausiai ?simin? oranžin?s spalvos drabužius d?vin?i? mini? protestai d?l rinkim? klastojimo ir rand? subjaurotas apnuodyto opozicijos kandidato, dabartinio Ukrainos prezidento Viktoro Juš?enkos veidas.
Tai, k? Lietuva patyr? 1989–1990 m. per vadinam?j? dainuojan?i?j? revoliucij?, Ukraina patyr? tik visai neseniai – 2004–2005 met? sand?roje – per oranžin? revoliucij?, – t. y. tikr?j? išsilaisvinim?. Kyla nat?ralus klausimas, kaip gali valstyb?, kuri paskelb? nepriklausomyb? 1991 m. rugpj??io 24 d., tapti laisva tik 2005 metais. Atsakymas b?t? paprastas – rinkim? ? valdžios institucijas istorija ir rinkim? rezultat? klastojimas. Kitaip nei Lietuvoje, kur S?j?džio deleguoti kandidatai dalyvavo rinkimuose ? Aukš?iausi?j? Taryb? ir juos laim?j? atved? Lietuv? ? nepriklausomyb? 1990 m. kovo 11 d., Ukrainoje Ruchas (Ukrainos išsilaisvinimo s?j?dis) nedalyvavo rinkimuose ir išrinktieji ? Aukš?iausi?j? Rad? komunistai šal? vald? iki 1994 met?. Per t? laik? Ruchas suskilo arba buvo suskaldytas ? kelet? partij? ir šiam išsilaisvinimo jud?jimui priklausantys asmenys v?lesniuose rinkimuose dalyvavo nes?kmingai. Nepriklausomos Ukrainos pirmieji Prezidentai – Leonidas Krav?iukas ir Leonidas Ku?ma buvo sovietin?s nomenklat?ros atstovai, nedaug tesir?pin? suvereniteto ?tvirtinimu, bet labiau ži?r?j? asmenin?s ir savo aplinkos gerov?s. Be abejon?s, atskleisti 2004 met? Ukrainos Prezidento rinkim? rezultat? klastojimo faktai, paviešinti Ukrainos saugumie?io M. Melny?enkos ?rašai apie ankstesni? rinkim? rezultat? klastojim? pagrindžia oranžin?s revoliucijos lyderio V. Juš?enkos teiginius, kad suverenitetas iš tautos buvo pavogtas per nešvarius rinkimus. Vis d?lto 2004-aisiais klastojimus atskleisti opozicija jau buvo pasiruošusi, ir gauti Viktoro Janukovi?iaus rinkim? štabo telefonini? pokalbi? ?rašai patvirtino ne?tik?tino masto apgaul?, o tada prasid?jo… oranžin? revoliucija.
Galutiniai Ukrainos Prezidento rinkim? rezultatai, kai antrajame rinkim? ture 2004 m. gruodžio 26 d. V. Juš?enka surinko 51,99 %, o jo artimiausias konkurentas V. Janukovi?ius (Region? partija) – 44.20 % bals?, kaip niekada akivaizdžiai pademonstravo tikr?j? visuomen?s poži?r? ? Ukrainos ateit? ir valstyb?s politikos pagrindin? krypt?.
Art?jantys nauji prezidento rinkimai jau visai ?ia pat – 2010 m. sausio 17 d. – belieka tik sp?lioti, ar 2004 metais pasirinkta kryptis bus išlaikyta, ar bus pakeista priešinga kryptimi. Šiame istoriniame etape Ukraina papras?iausiai neturi tre?iojo kelio, nes visuomen?s politin? sekuliarizacija jau tiek pažengusi dviem pagrindin?mis kryptimis – ryt? arba vakar?, kad tre?iajai tiesiog neatsiranda erdv?s pl?totis. Nor?t?si, kad Ukrainos valstyb?je vykstantys politini? lyderi? ir politini? j?g? vidiniai „pasistumdymai“ d?l valdžios ne?stumt? vis? didel? šal? ? jau gerai iš istorijos žinom? blaškymosi ?vairiomis (daugiausia dviem) kryptimis situacij?. Jei to pavyks išvengti per artimiausi? dešimtmet? ir Ukraina liks ištikima tik prieš 4 metus pasirinktai vakar? kryp?iai bei su tuo susijusiomis vidin?mis reformomis, tai jos naryst? ES ir NATO b?t? ?gyvendinta.
M?ginimas suprasti dabartinius ?vykius šioje kunkuliuojan?ioje ir neramioje žem?je turi prasid?ti nuo žvilgsnio ? dramatišk? Ukrainos istorij?. Ukrainos strategin? pad?tis tarp Rusijos ir Vakar?, ryškus šalies kult?rinis regionalizmas ir atgrasus posovietin?s politikos veidas yra ?sišaknij? sud?tingoje šios valstyb?s praeityje. Tai šalis, kurioje jau seniai kertasi strateginiai Rusijos ir Vakar? interesai. Beje, kalbant apie interes? sankirt?, b?tina atkreipti d?mes? ? Lietuvos išskirtin? pozicij? geopolitiniame Ukrainos kontekste. Nors Lietuva ir neturi tiesiogin?s sienos nei sausuma, nei j?ra su Ukraina, ta?iau m?s? sostin? Vilnius yra ar?iausia iš kit? ES ir NATO valstybi? sostini? Ukrainos sostinei Kijevui! Nuo Vilniaus iki Kijevo yra tik 589 km, tuo tarpu nuo Ukrainos sostin?s iki Varšuvos – 693 km, Bukarešto – 746 km., Budapešto – 901 km., Bratislavos – 1004 km…
Lietuvos – Ukrainos santyki? raidos ištakos siekia viduramži? Europoje diplomatija gars?jusio Lietuvos valdovo Didžiojo kunigaikš?io Gedimino laikus, kai 1330 m. Gali?o karalius Jurijus ved? Lietuvos Didžiojo kunigaikš?io Gedimino dukter?. S?kmingai kilming?j? santuok? pagrindu vykd? ryt? ir piet? slav? žemi? prijungim? prie Lietuvos didžiosios kunigaikštyst?s lietuviai ukrainie?iams buv? „geriausi užkariautojai“. Kai jie prijung? Ryt? slav? žemes, nesunaikino vietos politinio elito, visuomen?s strukt?ros, ?statym?, religijos ir kalbos. B?tent ukrainie?i? tautos arba nacijos formavimuisi Lietuva tur?jo ypating? reikšm?. Tais laikais žodži? junginys U kraini (priekraštis arba pakraštys) buvo Lietuvos didžiosios kunigaikštyst?s, išsipl?tusios iki Juodosios j?ros, pakraštini?, pasienio srities žemi? pavadinimas, kuris dabar žymi tose žem?se susik?rusi? savarankišk? valstyb?. Kijevas buvo tuometin?s Lietuvos valstyb?s pietiniais vartais. Tik d?l LDK ?takos suskilo ryt? slav? etnosas ir susiformavo ukrainie?i? tauta, kuri, kaip matome iš dabartin?s taut? raidos, nebesusijung? su Rusija.
Anot Lietuvos istorik?, LDK paveldas Ukrainoje – lietuvi? ?diegta privati žem?s nuosavyb?, vakarietiška kult?ra. Lietuvos istoriko Edvardo Gudavi?iaus nuomone, Ukraina savo nacionalin? savitum? ?gavo ir išsiskyr? iš kit? Kijevo Rusios slav? b?dama LDK. Iki Liublino unijos santykiai tarp lietuvi? ir ukrainie?i? pasižym?jo tolerancija, tarpusavio kar? neb?ta. Ukrainie?iams patekus Lenkijos priklausomyb?n, prasid?jo kazok? maištai. 1655 m. pirm? kart? Lietuvos istorijoje Vilni? už?m? priešai – Maskvos caro Aleksejaus Michailovi?iaus kariuomen? ir Ukrainos kazok? pulkai, vadovaujami Piotro Zolotarenkos. Matyt, kaip atpildas už Lietuvos kariuomen?s dalini? dalyvavim? Lenkijos kariuomenei malšinant kazok? sukilimus Ukrainoje, Vilniaus Viršutin? ir Žemutin? pilys, Valdov? r?mai, didel? miesto dalis visiškai sugriaunami, beveik visi nesp?j? pasitraukti gyventojai išžudomi. Tai bene vienintel? tamsi d?m? abiej? taut? santykiuose, inspiruota, beje, ukrainie?i? nacionalinio išsivadavimo iš lenk? (o ne lietuvi?) valdžios.
Vilniuje 1829–1830 m. gyveno dar labai jaunas didysis ukrainie?i? dainius Tarasas Šev?enka (g. 1814 m.). Tarpukario Lietuvoje veik? Mykolo Biržiškos vadovaujama Lietuvi?-ukrainie?i? draugija, kuri informavo Lietuv? apie Ukrainos nepriklausomyb?s atk?rimo pastangas, Kaune rezidavo ukrain? pogrindini? karini? organizacij? Lenkijos valdomose Vakar? Ukrainos žem?se atstovas I. Reviukas Bartovichas. Neblogai sutar? lietuviai bei ukrainai ir buvusioje SSRS, taip pat bendrauta tarp diaspor? užsieniuose. Ypa? abiej? taut? solidarumas pasireišk? tautinio atgimimo metais (1985–1990).
Gaila, bet dabartin?s Ukrainos istoriografijoje b?tent šie aptarti istoriniai aspektai yra praktiškai ištrinti ir nagrin?jant Ukrainos valstyb?s k?rim?si oficialiai pateikiamuose šaltiniuose neatsispindi.
Ukraina šiandien
Ukrainos gyventoj? skai?ius 2008 metais siek? 46 372 700. Etnin? sud?tis: ukrain? – 77,8 %, rus? – 17,3 %, kit? tautybi? – 4,9 % (2001 m. duomenys). Valstybin? kalba – ukrain?. Valdymo forma – pusiau prezidentin?, pusiau parlamentin? respublika. Sostin? – Kijevas. Nepriklausomyb?s diena Ukrainoje šven?iama rugpj??io 24-?j?. 2001 m. gyventoj? surašymo duomenimis, Ukrainoje gyveno 7207 lietuviai. Ukrainos Lietuvi? bendruomen?s pirminink? – Džiulija Fedirkien?.
Ukrainos valdžios poži?ris ir ? NATO ir ? ES pl?tr? teigiamas, ta?iau apklausos rodo, kad referendumo (jei toks b?t? organizuojamas) d?l naryst?s NATO rezultatai b?t? neigiami (paskutiniais duomenimis, tik 33–35 % pasisakyt? už Ukrainos naryst? NATO). Jei kalb?sime apie alternatyv? – Ukrainos priklausomyb? Rusijos ?takos zonai, tai toks Ukrainos vystymosi scenarijus yra pakankamai realus. Nors pagal etnin? sud?t? ukrainie?iai sudaro daugum?, bet Rusijos atžvilgiu palankiai nusiteik? daugiau kaip 40 % Ukrainos gyventoj?. Tai daugiausiai susij? su istoriniais, politiniais, ekonominiais, teritoriniais, kalbiniais, informaciniais ir kitais veiksniais.
Zbigniewas Brzezinskis, buv?s JAV prezidento Jimmy Carterio patar?jas nacionalinio saugumo klausimais, dar 1995 m. – prieš 15 met?! – žurnale Forreign Affairs pasi?l? Europai „plan?“ (A Plan for Europe: How to Expand NATO?): „Ukraina geopolitiniu poži?riu yra tokia svarbi valstyb?, kad jos pri?mimas ar nepri?mimas ? NATO iš esm?s yra klausimas, ar pasiseks Rusij? sulaikyti tarp jos pa?ios sien??“ Naivu b?t? manyti, kad pati Ukraina nesuvokia savo strategin?s svarbos, ir tik?tis, kad jos politikai tuo nebus link? naudotis.
Lietuvos valstyb?s interesas – kažkada vienai valstybei, besidriekusiai nuo Baltijos iki Juodosios j?ros, priklausiusias dalis: Lietuv? ir Ukrain? (nors ir skiriam? tre?iosios valstyb?s – Baltarusijos) v?l sujungti transnacionalini? valstybi? s?jung? (ES ir NATO) pagrindu. Šia intencija Lietuvos nevyriausybin? organizacija Atlanto sutarties Lietuvos bendrija (LATA) š. m. gruodžio 2–3 d. LR Seime organizavo konferencij? „NATO nuo Bukarešto iki Lisabonos: naujoji strategin? koncepcija ir Ukrainos naryst?s perspektyvos“. Konferencijoje dalyvavo Donecko Universiteto Tarptautinio saugumo ir euroatlantin?s integracijos tyrim? ir informacijos centro atstovai, su LATA ?gyvendin? projekt? „Informacinis turas Donecke“. Per š? tur? ir konferncij? Seime buvo diskutuota apie Ukrainos užsienio politik?, NATO transformacij?, Baltijos valstybi? integracijos patirt?, sunkumus, su kuriais susiduria Ukraina, siekdama naryst?s NATO.
Autorius: Audrius SKAISTYS
