Rezoliucija dėl Lietuvos Respublikos piliečių pasirengimo ginti Tėvynę

Lietuvos vėliava
REZOLIUCIJA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ PASIRENGIMO GINTI TĖVYNĘ
2011 m. vasario 5 d.
Vilnius
Atlanto sutarties Lietuvos bendrija (LATA):

atsižvelgdama, kad koviniuose Lietuvos kariuomenės vienetuose yra žymus eilinių karių trūkumas, o šiuo metu bendras krašto apsaugos sistemoje tarnaujančių karių skaičius yra pats mažiausias nuo Nepriklausomos valstybės atkūrimo 1990 m.;

nesuprasdama kodėl, po Rusijos pasitraukimo iš Įprastinės ginkluotės Europoje (CFE) sutarties ir agresijos prieš Gruziją 2008 m. pasikeitusi tarptautinio saugumo situacija nebuvo atspindėta strateginiuose Lietuvos saugumo sistemą nustatančiuose dokumentuose;

pabrėždama, kad Lietuvos gynybos išlaidų dalis nuo BVP toliau mažinama ir 2011 m. sieks tik 0,88 proc., kas dar labiau apsunkins profesinės karo tarnybos karių samdymą;

žinodama, kad vieno profesinės karo tarnybos kario išlaikymas per metus valstybės biudžetui kainuoja tiek pat, kiek penkių šauktinių karių arba dešimt karių savanorių, o ekonominio sunkmečio sąlygomis kariuomenės formavimas išimtinai samdos pagrindais spartina jos mažėjimą, yra nedovanotinas šalies gynybinių pajėgumų silpninimas;

pastebėdama, kad didėjant kariuomenės ir visuomenės atskirčiai, mažėja visuomenės susidomėjimas nacionaliniu ir tarptautiniu saugumu, Lietuvos kariuomene ir šalies gynyba apskritai;

primindama, kad esama pilietiškumo ugdymo sistema neskatina jaunuolių savanorystės, ką akivaizdžiai byloja nuolat mažėjantis karių savanorių skaičius – mažiausias nuo SKAT (KASP) įkūrimo 1991 m.;

atkreipdama dėmesį, kad dauguma Šiaurės Europos valstybių, tarp jų ir NATO narės, išlaikė pašauktinį jaunuolių karinį rengimą kaip pagrindinį rezervo pajėgų šaltinį;

susirūpinusi, kad nutrauktas vienos iš svarbiausių ilgalaikių valstybinių nacionalinio saugumo stiprinimo – pilietinio ir tautinio ugdymo programos – finansavimas, demonstruoja atsainų valstybės požiūrį į pilietiškumo puoselėjimą, kad esama švietimo ir mokslo sistema nepajėgi jaunajai kartai diegti pilietiškumo vertybių ir todėl, palyginti su kitomis ES šalimis, pagal pilietinės galios indeksą Lietuva vis dar mažai pilietiškai aktyvi;

suprasdama, kad pilietiškai motyvuotas bei tinkamai parengtas Lietuvos pilietis bus patikimas ir ištikimas Lietuvos Valstybės gynėjas;

siūlo:

- nustatyti ir greta profesinės karo tarnybos lygiagrečiai vystyti įvairias piliečių karinės tarnybos atlikimo formas (savanorių, pašauktinę, alternatyviąją), kad būtų efektyviai užtikrinta kiekvieno piliečio konstitucinė pareiga ginti savo Valstybę;

- numatyti lengvatas, priimant į valstybines aukštąsias mokyklas ir statutinę valstybės tarnybą, taip pat būsto paskolų palūkanų dalinio kompensavimo ir kitas motyvacines priemones, kurios skatintų piliečius savanoriškai atlikti pareigą Lietuvai;

- nelaukti užsitęsusių karo prievolės reformų pabaigos ir nedelsiant pradėti organizuoto rezervo vienetų rengimą pagal galiojančius įstatymus;

- atnaujinti pilietinio ugdymo programos veikimą ir patvirtinti atitinkamą finansavimą, kad švietimo ir mokslo įstaigos būtų suinteresuotos šiai sričiai skirti didesnį dėmesį.

Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos (LATA)
visuotinio susirinkimo vardu,

LATA pirmininkė Gintarė Skaistė

map klaipeda telsiai taurages marijampoles alytus kaunas vilnius vilnius panevezys
facebook rss
nato