Tarptautinė konferencija „10 metų po Prahos viršūnių susitikimo“
Atlanto sutarties Lietuvos bendrija kartu su Užsienio reikalų ministerija lapkričio 22-23 dienomis Seime suorganizavo tarptautinę konferenciją „10 metų po Prahos viršūnių susitikimo“. Pagrindinis renginio tikslas buvo paminėti prieš dešimtmetį įvykusį Prahos viršūnių susitikimą, kurio metu Lietuva ir dar šešios Europos valstybės buvo pakviestos prisijungti prie NATO.
Konferenciją kartu su Lietuvos užsienio reikalų ministru Audroniumi Ažubaliu atidarė Seimo Pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė ir Čekijos ambasadorius Lietuvoje Radek Pech. Pranešimus skaitė europarlamentaras profesorius Vytautas Landsbergis, Estijos Respublikos ambasadorius Toomas Kukk, Gruzijos Euro-Atlantinės integracijos ministras Aleksi Petriashvili, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto primininkas dr. Arvydas Anušauskas.
Renginys sulaukė didelio dėmesio iš Lietuvos ir užsienio politikų, diplomatų, žurnalistų, tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovų. Tarp svečių buvo gausus būrys Atlanto sutarties asociacijų narių iš Latvijos, Estijos, Slovėnijos, Ukrainos, kurie antrąją konferencijos dieną dalyvavo video telekonferencijoje tarp NATO būstinės Briuselyje ir Seimo.
Daugiau renginio nuotraukų galima rasti galerijos skiltyje.
Lietuvos kelias į NATO prasidėjo tik atgavus nepriklausomybę, kuomet 1991 m. tuometinis Lietuvos Respublikos vadovas Vytautas Landsbergis kartu su Estijos Prezidentu ir Latvijos užsienio reikalų ministru neformaliai apsilankė NATO būstinėje. Tais pačiais metais Lietuva kartu su kaimynėmis Latvija ir Estija bei kitomis šešiomis Vidurio Europos valstybėmis prisijungė prie Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo tarybos. Po dvejų metų NATO patvirtino naują bendradarbiavimo su kitomis šalimis koncepciją „Partnerystė taikos labui“, prie kurios netrukus prisijungė ir Lietuva. Partnerystės programos padėjo partneriams vykdyti ginkluotojų pajėgų reformas, užtikrinti demokratinę gynybinių pajėgų kontrolę, plėtoti karinius santykius su NATO ir priartinti prie NATO gynybos planavimo mechanizmų.
1996 m. gruodžio mėnesį priimtas Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas, kuriame integracija į Europos ir transatlantines struktūras pavadinta prioritetiniu Lietuvos užsienio politikos tikslu ir nacionalinio saugumo užtikrinimo priemone.
Per 1999 m. Vašingtone vykusį NATO vadovų susitikimą buvo pripažintos Lietuvos pastangos ir pažanga siekiant narystės Aljanse ir patvirtintas šalims kandidatėms skirtas Narystės veiksmų planas, skirtas padėti NATO kandidatėms pasirengti narystei.
Narystės NATO siekiančios šalys Albanija, Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Makedonija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija (vėliau prie grupės prisijungė ir Kroatija) 2000 m. gegužės mėnesį Lietuvos sostinėje pasirašė „Vilniaus pareiškimą“, kuriame išreiškė solidarumą kuriant vieningą ir laisvą Europą bei paramą viena kitai siekiant narystės NATO. Vietoj konkurencijos buvo pasirinktas tarpusavio bendradarbiavimo kelias.
2002 m. lapkričio 22 d. Prahos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime Lietuva kartu su kitomis šešiomis Vidurio Europos valstybėmis buvo pakviestos pradėti prisijungimo prie NATO procesą. Po dvejų metų, 2004-ųjų kovo 29 d., jos oficialiai tapo Aljanso narėmis.
