Ar daug kainuoja NATO?
Šiemet Šiaur?s Atlanto sutarties organizacijai (NATO) sukako 60 met?, o Lietuva šios organizacijos nare yra jau 5-eri metai. Ta proga pravartu peržvelgti pasikeitimus, kuriuos atneš? naryst? transatlantin?je bendruomen?je Lietuvai ir m?s? valstyb?s biudžetui.
Pastaruoju metu viena iš labiausiai diskutuojam? tem? Lietuvoje yra išlaidos Lietuvos krašto apsaugai. Šiais metais jos yra sumažintos net labiau nei kitos valstyb?s biudžeto išlaidos. Tad vien? pilie?i? nuomone, krašto apsaugai skiriamos l?šos yra per mažos ir turi did?ti, kad Lietuva pasiekt? NATO pažad?t? 2 procent? nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) lyg?. Ta?iau, kit? asmen? nuomone, išlaidos Lietuvos krašto apsaugai yra per didel?s, bereikalingos, dalis tam skiriam? l?š? gal?t? b?ti skiriama kitoms sritims, pvz. švietimui ar socialinei apsaugai. Norint pagr?sti vien? ar kit? nuomon?, vis? pirma reikia susipažinti su Lietuvos krašto apsaugos biudžetu, jo dinamika bei NATO biudžetais.
Naryst?s NATO s?lygoti finansiniai aspektai
NATO nar?s savo ?naš? ? Aljanso gerov? ?neša keliais b?dais, iš kuri? pagrindinis – valstyb?s biudžeto išlaidos gynybai, kurios skiriamos šalies kariniam pasirengimui gerinti ir palaikyti. Kai kurios kitos bendros šali? veiklos yra apmokamos iš trij? NATO biudžet?: civilinio biudžeto, karinio biudžeto ir NATO Saugumo investicij? programos (NSIP, angl. NATO Security Investment Programme). Šie biudžetai yra surenkami pagal individualias procentines kvotas iš kiekvienos šalies nar?s. Lietuvos ?mokos NATO biudžetui mokamos iš krašto apsaugai skirt? l?š?. Vis? trij? NATO biudžet? suma yra lygi maždaug 0,1 proc. vis? NATO šali? nari? išlaid? gynybai. Taigi, tai n?ra didel? našta šali? biudžetams.
Dažnai kalbama apie naryst?s Aljanse kain? ir garsiai abejojama išleidžiam? pinig? nauda. Ta?iau taip pat reik?t? atkreipti d?mes?, jog gerokai daugiau nei NATO nar?ms gynyba kainuoja neutralioms šalims. Aljansui nepriklausan?ioje Airijoje gynybos išlaidos vienam gyventojui du kartus viršija Lietuvos išlaidas, Švedijoje – šešis kartus.
Lietuvos ind?lis ? NATO biudžetus, padalytas iš gyventoj? skai?iaus, b?t? 1 euras per metus žmogui. Tiesa, tai n?ra vienintel?s išlaidos NATO. Jei valstyb?s nusprendžia, jog jos neturi užtektinai paj?gum?, o reikia kažk? ?sigyti, daro tai bendrai, tada pagal procentines kvotas paskai?iuojama, kiek kuri valstyb? turi mok?ti. Pavyzdžiui, didelius oro transportavimo l?ktuvus vienai valstybei ?sigyti yra per brangu, tad 13 valstybi? (tarp j? ir Lietuva) susitar? tokius l?ktuvus pirkti bendrai. Valstyb?s tariasi, kiek valand? kiekviena j? jais naudosis, l?ktuvai bus naudojami ir bendriems NATO poreikiams.
Dar viena išlaid? grup? – operacij? finansavimas. ?ia taikoma formul?, jog kiekvienas padengia savo operacines išlaidas. B?tent d?l ši? išlaid? vyksta karštos diskusijos, si?loma operacij? pradžios ir transportavimo išlaidas dengti iš bendro finansavimo l?š?.
Šis klausimas labai svarbus NATO greitojo reagavimo paj?goms. Kai 2005 metais po gruod? ?vykusio žem?s dreb?jimo Pakistano vyriausyb? kreip?si ? NATO pagalbos, buvo nuspr?sta reaguoti greitai, o vienintelis mechanizmas – NATO greitojo reagavimo paj?gos. Tuo metu “bud?jimo režime” buvo keletas valstybi?, tarp j? ir Lietuva, o vadovaujanti – Ispanija, kuriai ir teko padengti visas transportavimo, dislokavimo išlaidas. Tai buvo didel? našta Ispanijai, nes žem?s dreb?jimo negali suplanuoti ir gynybos biudžete l?š? tam nebuvo numatyta. Tuomet visus kaštus tos valstyb?s padeng?, ta?iau b?tent po ši? ?vyki? prad?ta svarstyti apie kitok? finansavim?. Diskutuojama apie mechanizm?, kad tokia našta nekrist? ant vienos ar trij? valstybi? pe?i?, nes tai prieštarauja solidarumo principui.
Ar daug kainuoja NATO, diskutuoti gali kiekvienas. Bet tada reikia ?vertinti ir tai, kiek gali kainuoti saugumas. Šis klausimas dažnai eskaluojamas valstybi? viduje, norint susižerti politinius dividendus. Naudojamasi tuo, kad visuomen? n?ra gerai informuota apie NATO biudžet? ir jo formavimo principus.
Per penkerius naryst?s Aljanse metus Lietuva sumok?jo apie 10mln. eur? mokes?i? ? NATO biudžetus, o investicijos ? NATO oro policijos misij? Šiauliuose per dvejus metus sudar? per 40 mln. eur?. NATO l?šomis rekonstruotas Zokni? oro uostas, taip pat sutvarkyta gyvenviet?s infrastrukt?ra, atsirado nauj? darbo viet?.
Many?iau, esminiai ?sipareigojimai ir išlaidos ?stojus ? NATO yra ne naryst?s uždedami mokes?iai ? tris NATO biudžetus, bet šalies ?sipareigojimas skirti gynybos išlaidoms ne mažiau kaip 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Šia proga reik?t? prisiminti Lietuvos keli? iki šio pasižad?jimo davimo ir bandymo ?gyvendinti.
1999 met? sausio 14 dien? Seimas pri?m? krašto apsaugos finansavimo strategijos ?statym?, ?pareigojant? nuosekliai didinti gynybos biudžet?. Šis ?statymas ?pareigoja krašto apsaugos sistemai 2000 metais skirti 1,7-1,75 proc. nuo BVP, 2001 m. – 1,95-2 proc. nuo BVP. Buvo teigiama, kad šis išlaid? krašto apsaugai did?jimas leis Lietuvai toliau gerinti savo gynybines galimybes ir ?gyvendinti daugyb? nauj? gynybini? projekt?; o padidintas Lietuvos krašto apsaugos biudžetas atitiks BVP procentus, kuriuos savo krašto apsaugos reikm?ms skiria ?ekijos respublika, Vengrija ir Lenkija. Šis sprendimas buvo ?trauktas ? Lietuvos pasirengimo narystei Aljanse program?.
V?liau, dar 2001 met? geguž?s 23 dien? vienuolika Lietuvos parlamentini? partij? pasiraš? susitarim? d?l Lietuvos gynybos politikos 2001 – 2004 metams. Jame buvo ?rašytas punktas, jog bus siekiama, kad Lietuvos valstyb?s biudžete skiriamos l?šos krašto apsaugai sudaryt? ne mažiau kaip 2 proc. BVP. 2004 met? kovo 10 dien? Lietuvos Respublikos Seimas bals? dauguma ratifikavo Šiaur?s Atlanto sutart?. 2004 met? kovo 17 dien? prat?stas vienuolikos Lietuvos politini? partij? ?susitarimas, ?sipareigojant 2005-2008 metais krašto apsaugai skirti ne mažiau kaip 2 proc. BVP.
Apskai?iuojant 2 proc. nuo BVP m?s? šalis tur?t? vadovautis Stambulo virš?ni? susitikime 2004 metais (to paties virš?ni? susitikimo metu Lietuva buvo pakviesta tapti NATO nare) patikslintu ir patvirtintu NATO l?š?, skirt? krašto apsaugai apibr?žimu. Pirmasis NATO l?š?, skirt? krašto apsaugai apibr?žimas buvo priimtas 1950 metais. Naujasis apibr?žimas nuo seno nedaug skiriasi. Pagal j?, tik buvo pašalintos l?šos, skirtos sukarintoms organizacijoms, kurios n?ra pritaikytos ir treniruotos kovoti karo atveju.
Lietuva, kaip ir daugelis kit? šali?, buvo linkusi šio apibr?žimo nepaisyti. Taip šalis deklaruoja, kad skiria krašto apsaugai beveik 2 proc. nuo BVP, kai realus skai?ius yra gerokai mažesnis. Skirtumas tarp šalies deklaruojamo l?š?, skirt? krašto apsaugai, skai?iaus ir realaus, pagal NATO standartus skiriamo, vadinams „delta“.
Vadinamoji „delta“ apima l?šas, skirtas šioms institucijoms: VRM (viešojo saugumo tarnyba), valstyb?s sienos apsaugos tarnyba (VSAT) (valstyb?s sienos ?rengimas, demarkavimas; Ignalinos AE apsauga; Saugos rinktini? išlaikymas; Nacionalin? narkotik? programa; Europos PHARE programos investicijos), policijos departamentas prie VRM (kovos su terorizmu programa) , valstyb?s saugumo departamentas (VSD), Lietuvos ginkl? fondas, Lietuvos šauli? s?junga (LŠS), Vyriausybini? ryši? centras, Užsienio reikal? ministerija (Visuomen?s informavimo integracijos ? NATO klausimais programa), Karo prievol?s administravimas savivaldyb?se.
NATO kiekvien? met? gruodžio m?nes? paskelbia vis? savo nari? l?šas skiriamas gynybai. NATO savo nari? išlaidas gynybai viešai skelbia nuo 1963 met?. Lietuvos išlaidos gynybai pateikiamos nuo 2004 met?, kuomet Lietuva tapo NATO nare. 2004 metais sudariusios 1,4proc. nuo BVP , 2008 metais jos tesiek? -1,1 proc.
Ta?iau išlaid? krašto apsaugai apskai?iavimas nuo šalies BVP turi sav? tr?kum?. Skai?iavimas išlaid? krašto apsaugai kaip procentini? nuo BVP, ?galina turtingesnes šalis skirti daugiau gynybai nepriimant dom?n j? specifini? saugumo poreiki?. Ir atvirkš?iai, neturtingesn?s šalys skatinamos skirti krašto apsaugai 2 proc. nuo BVP, neatsižvelgiant ? stabilum? regione, galimas gr?smes šalies nacionaliniam saugumui. Statistiniai palyginimai gali tapti bereikalingi ir nieko nereiškiantys. Pavyzdžiui, JAV skiriam? 2 proc. nuo BVP palyginimas su Zambijos 2 proc. nuo jos BVP neturi prasm?s, jei norime perprasti gynybos poreikius ar kiekvienos šalies išlaidas krašto apsaugai.
Krašto apsaugai skiriam? l?š? dinamika
Jei žvelgsime ? period? iki naryst?s NATO, tai galime ?žvelgti aiški? l?š? skiriam? krašto apsaugai did?jimo tendencij?. Jei 1999 metais 494 mln. Lt, tai 2003 tokios l?šos sudar? 942 mln. Ta?iau jos vis dar ap?m? „delta“ l?šas. Jeigu ži?r?t procentine išraiška, krašto apsaugos išlaidos 1999 metais sudar? 8,31 proc. nuo vis? valstyb?s išlaid?, o 2003 – 8,7 proc. Procentin? valstyb?s išlaid? dalis, skiriama krašto apsaugai augo iki 2001 met?. 2003 prieš stojant ? NATO v?l šiek tiek pakilo, ta?iau vistiek nepasiek? 2001 met? lygio, kuomet buvo skiriama beveik 10 proc. nuo vis? valstyb?s išlaid?.
Jei žvelgsime ? period?, kuomet Lietuva jau buvo NATO nare, išlaidos valstyb?s biudžete gynybai augo iki 2007 met? ir procentine ir grynaja išraiška. Apog?juje sudarydamos 8,27 proc. nuo valstyb?s išlaid?. Drastiškai sumažintos, pagal 2009 met? plan? jos tesudar? 5 procentus. Jei lyginsim su šalies BVP, išlaidos gynybai (su vadinamaja „delta“) 2004 metais sudar? 1,76 proc., 2008 metais jos buvo mažiausios ir tesudar? 1,2 proc nuo BVP.
Lietuvos l?šos, skiriamos krašto apsaugai pagal NATO standartus buvo link? maž?ti. 2004 metais buvo skirta 1,4 proc. nuo BVP, tuo tarpu 2009 metais tik 1,01. Nustatyti nepakankami asignavim? limitai tur?s ?takos vykdant Lietuvos kariuomenei nustatytas užduotis. T.y. kariuomen? nebus laiku modernizuota, kariniai vienetai nebus parengti NATO kolektyvinei gynybai, taip pat nebus ?gyvendinti kiti uždaviniai.
Anks?iau, ?vairios NATO šalys skai?iuodavo savo išlaidas skirtingais metodais. Ta?iau ir šiandien pasaulyje galima rasti ?vairiausi? gynybos išlaid? skai?iavimo metodik?. Vienos šalys skai?iuoja išlaidas pagal fakt? (atlyginimai personalui, ginkluotei ir pan.), kitos šalys išlaidas numato pagal ?vykdom? funkcij? (išlaikyti visišk? teritorijos kontrol?) ar rezultat? (reikalaujam? saugumo lyg?).
Tarp 2004 metais ? NATO ?stojusi? šali?, Lietuvos gynybos l?š? augimas yra l??iausias. Bulgarijos augimas buvo labai greitas, ta?iau 2007 metais sul?t?jo. Šal? kre?ia finansiniai ir korupcijos skandalai, Europos S?junga laikinai sustabd? strukt?rin?s paramos teikim? šiai šaliai. Šiuo metu Lietuva yra antra nuo galo pagal skiriamas l?šas krašto apsaugai. Mus „lenkia“ tik Liuksemburgas. Tuo tarpu JAV pastoviai gynybai skiria ne mažiau nei 4 proc. nuo BVP. Realiai JAV ir Lietuvoje gynybai skiriamos l?šos skiriasi daugiau nei 1000 kart?.
L?š? atitenkan?i? gynybai pasiskirstymas
Lietuvos gynybos išlaidos planuojamos atsižvelgiant ne tik ? poreikius, bet ir ? Lietuvos finansines galimybes. Tur?dama ribotus gynybos išteklius, Krašto apsaugos ministerija (KAM) siekia balanso tarp planuojam? krašto apsaugos sistemos paj?gum? ir turim? žmogišk?j?, finansini? ir materialini? ištekli?.
Didži?j? krašto apsaugos asignavim? dal? sudaro l?šos, skirtos septynioms krašto apsaugos sistemos programoms (Sausumos, Speciali?j? operacij?, Karini? oro paj?g?, Karini? j?r? paj?g?, Logistikos, Karini? mokymo paj?g? ir Specialiosios dalyvavimo tarptautin?se operacijose ir priiman?iosios šalies paramos teikimo), tiesiogiai didinan?ioms gynybin? paj?gum?, ?gyvendinti.
Kita dalis KAM biudžeto asignavim? skirta atstovavimui užsienyje. Tre?ia KAM biudžeto dalis skirta krašto apsaugos sistemos materialinio ir informacinio apr?pinimo politikai ?gyvendinti, valstyb?s karin?s apsaugos ir gynybos sistemos funkcionavimui, pl?trai ir valdymui užtikrinti, pad?ti valstyb?s ir savivaldybi? institucijoms pasirengti ir ?gyvendinti krizi? prevencij? ir krizi? padariniams šalinti, Lietuvos mokslinink? bendradarbiavimui su NATO, ES ir krašto apsaugos sistemos institucijomis gynybos tyrim? ir technologij? srityje skatinti, taip pat Lietuvos kariuomen?s ir visuomen?s bendradarbiavimui stiprinti. Tai – Centralizuot? tarnyb?, Krašto apsaugos politikos formavimo ir jos ?gyvendinimo organizavimo ir Specialioji paslaug? teikimo programos.
Jeigu suskirstyti krašto apsaugos išlaidas pagal sritis, tai b?t? išlaidos personalui išlaikyti, išlaidos materialinei bazei išlaikyti, išlaidos dalyvavimui tarptautin?se operacijose, išlaidos statyboms ir išlaidos ?sigijimams.
Personalo išlaidos ?skaitant personal?, pasi?st? atstovauti užsienyje, išlaikyti, kaip ir kitose NATO šalyse, sudaro didžiausi? gynybos išlaid? dal?. Paprastai NATO šalyse šis skai?ius siekia apie 50 proc. vis? krašto apsaugos l?š?. Išlaidos personalo išlaikymui Lietuvoje augo tik 2005-aisiais. V?liau j? dalis ?m? maž?ti, augant apr?pinimo išlaidoms. Visgi didži?j? dal? ir toliau sudaro išlaidos personalui, kurios 2008 metais už?m? 49,2 proc. krašto apsaugos biudžeto. Tarp kit? išlaid?, taip dažnai aptarin?jamos l?šos tarptautin?ms operacijoms tesudar? 5,5 proc. vis? l?š?.
NATO biudžetas
NATO atskir? biudžet? dydis nustatomas atskir? NATO komitet? pos?dži? metu. ?mokas ? NATO biudžet? šalys nar?s moka pagal jiems paskirtas procentines kvotas, kurios nustatomos atsižvelgiant ? ekonomin? šali? išsivystym? ir pan.
Dešimt centrin?s ir ryt? Europos šali? buvo priimtos ? Aljans? 1999 ir 2004 metais. 2009 metais buvo priimtos dar dvi. Kartu su NATO pl?tra atsiranda naujos papildomos išlaidos susijusios su naujomis nar?mis. Šie kaštai yra pasidalinami ir sen?j? ir nauj?j? Aljanso nari?.
Bendros NATO šali? nari? veiklos ir NATO, kaip strukt?ros išlaikymas, yra apmokami iš NATO biudžet?: civilinio biudžeto, karinio biudžeto. Taip pat, investicijos yra daromos iš NATO Saugumo investicij? programos. Šie biudžetai yra surenkami pagal individualias procentines kvotas iš kiekvienos šalies nar?s.
Lietuvos ?mokos NATO biudžetui mokamos iš krašto apsaugai skirt? l?š?. Vis? trij? NATO biudžet? suma yra lygi maždaug 0,1 proc. vis? NATO šali? nari? išlaid? gynybai. Lietuva per penkerius naryst?s Aljanse metus sumok?jo apie 10 mln. eur? naryst?s mokes?i? sumuojant visus NATO biudžetus. Lietuvos dabartin? kvota visuose biudžetuose 0,2046, kai programoje dalyvauja 26 šalys, ir 0,2353, kai dalyvauja 25. Šis skirtumas yra atsižvelgiant ? Pranc?zijos dalyvavim? programose. Bendras metinis jungtinis NATO biudžetas siekia beveik 2 mlrd. Didžiosios Britanijos svar?.
NATO paprastai rutiniškai neperži?rin?ja šali? procentini? kvot? ?našams ? NATO biudžetus. Paprastai jos yra perži?rimos nutikus kokiam nestandartiniam ?vykiui, pavyzdžiui pri?mus nauj? šal? nar?. Šali? procentin?s kvotos paremti NATO Saugumo investicij? program? yra dažniau perži?rimos nei Civiliniam ir Kariniam biudžetui. Kvotos saugumo ir investicij? programai skirstomos deryb? b?du, atsižvelgiant ? tokius faktorius kaip kiekvienos šalies galimyb?s mok?ti ir tik?tina nauda iš NSIP vykdom? projekt?.
NATO civilinis biudžetas yra ?kurtas ir priži?rimas Civilinio biudžeto komiteto, o jam skiriamos l?šos gaunamos iš atskir? šali? Užsienio reikal? ministerij? asignavim?. Jo l?šomis apmokamos tarptautinio biuro Briuselyje išlaidos; aprobuot? civilini? program? ir veikl? išlaidos; taip pat pastat? statybos ir j? išlaikymo išlaidos, ?skaitant personal?, padaromos tam, kad sklandžiai veikt? NATO komitetai ir NATO darbo grup?s. Paskutiniais metais ? š? fond? ?mokas daro ir NATO šalys partner?s.
Personalo išlaidos jame kasmet sudaro apie 60 proc. viso civilinio biudžeto l?š?, specialiajai programai, apiman?iai NATO Mokslo program? ir pan., skiriama apie 25 proc l?š?, kitoms išlaidos skiriama apie 15 proc. viso biudžeto.
NATO civilinis biudžetas taip pat yra apmok?j?s išlaidas susijusias su NATO pl?tra, ?skaitant Partneryst?s taikos labui program? ir Euro-Atlantin?s partneryst?s tarybos (EAPC) veikl?. Taip pat NATO Civilinis biudžetas finansuoja veiklas, susijusias su Viduržemio j?ros dialogu, NATO – Rusijos taryba, NATO – Ukrainos komisija, taip pat santykius su Europos S?junga.
NATO karinis biudžetas ?kurtas ir veikia priži?rimas Karinio biudžeto komiteto, o jo l?šos dažniausiai finansuojamos iš atskir? NATO šali? nari? Krašto apsaugos ministerij? asignavim?. Jis padengia einam?sias ir palaikymo išlaidas ir, išskyrus dideles statybos ir sisteminio investavimo išlaidas finansuojamas NATO Saugumo investicij? programos, tarptautin?s karin?s strukt?ros kapitalinius kaštus. ? tai ?eina Karinis komitetas, tarptautinis karinis personalas ir asocijuotos agent?ros, NATO strateginiai štabai bei susij? štabai, kontrol?s ir informacin?s sistemos, karini? tyrim? ir pl?tros agent?ros, pirkim? ir logistikos valdybos, bei NATO išankstinio ?sp?jimo ir valdymo iš oro paj?gos.
Taip pat šis biudžetas apmoka NATO b?stin?s taikos palaikymo veikl? (PSO) Bosnijoje ir Hercogovinoje bei Kosove.Iš viso apie 40 proc. Karinio biudžeto išlaid? sudar? l?šos, skirtos tarptautini? misij? veiklai finansuoti; civilio personalo išlaidos apie 35 proc; bendros administracin?s išlaidos apie 20 proc.; ir kapitalin?s investicijos apie 5 proc. l?š?. NATO Karinis biudžetas jau daugel? met? yra didžiausias iš trij? NATO biudžet?. Daugiau nei pus? jo l?š? yra skiriama išlaikyti tarptautin? karin? personal?; Karinio komiteto b?stin? Monse, Belgijoje, ir kitas pavaldžias b?stines skirtingose NATO geografin?se vietose. NATO Karinio biudžeto lygmuo kiekvienais metais perži?rimas ir patvirtinamas Šiaur?s Atlanto tarybos pos?dyje.
NATO Saugumo investicij? programa ?kurta ir veikia priži?rima Infrastrukt?ros komiteto. Atskiri projektai yra ?gyvendinami atskir? šali? ar NATO vadaviet?s. Jam skiriamas l?šas aprobuoja Šiaur?s Atlanto taryba konsensuso b?du. Programa finansuoja infrastrukt?ros ir ?rangos ?gijim?, kur? vyriausioji NATO vadovyb? pripaž?sta kaip viršijant? atskiros NATO šalies nar?s interesus ir poreikius.
Investicijos skiriamos tokiems vert?s k?rimams kaip bendravimo ir informacijos sistemos, radarai, kariniai štabai, aerodromai, kuro vamzdynai ir saugyklos, uostai ir navigacin? pagalba. Kaip ir Karinio biudžeto atveju, NSIP programa padengia kai kurias taikos palaikymo programas, pavyzdžiui SFOR ar KFOR komunikacijos, informacines sistemas, vietin?s karin?s b?stin?s, aerodrom?, keli? ir geležinkeli? atstatymas.
Anks?iau NATO Saugumo investicij? programa buvo vadinama NATO Infrastrukt?ros fondu ir buvo pagrinde atsakinga už karini? ?rengim? ir statybos projektus. 1993 met? geguž? šios programos funkcijos buvo stipriai pakeistos, kad atitikt? nauj? Aljanso saugumo politik?. Nuo 1994 met? gruodžio žinoma kaip NATO Saugumo investicij? programa NSIP, ji pasuko nuo statiškos gynybos poži?rio, tinkamo Šaltojo karo metu, link krizi? valdymo, kovos su terorizmu ir kit? užduo?i?, kurios reikalauja greitesni? paj?g?, mobilumo ir lankstumo.
Kadangi NSIP projektai gali vykti bet kurioje iš šali? nari?, ši programa tapo šiek tiek politiškai jautresn? nei kiti du biudžetai. Infrastrukt?ros ir kiti NSIP projektai yra planuojami atsižvelgiant ? prioritetus. Atskiriems projektams ?gyvendinti skelbiamos vieš?j? pirkim? proced?ros, o ?gyvendinus projekt? – yra tikrinama jo ?gyvendinimo kokyb? ir atliekamas auditas.
Procentin?s šali? ?mok? dalys ? NSIP yra perži?rimos dažniau nei kit? dviej? biudžet?. Procentin?s kvotos nustatomos atsižvelgiant ? šalies galimybes mok?ti, atskir? NSIP projekt? akumuliuojam? naud? atskirai šaliai, ekonominius efektus ?gyvendinus projekt? atskiroje šalyje, l?šas skiriamas gynybai bei kitus politinius ir ekonominius faktorius.
Investicijos Lietuvoje
Naryst? NATO aljanse – ne vien didesn?s saugumo garantijos ir tvirtesn?s pozicijos dalyvaujant tarptautin?je politikoje, bet ir tiesiogin?s investicijos. 2004 m. Lietuvai tapus NATO nare ir siekiant pl?toti karinius paj?gumus, buvo prad?ta vykdyti NATO Saugumo investicij? programa ir m?s? šalyje.
Programos pagrindinis tikslas – bendromis pastangomis bei l?šomis ?gyvendinti visoms NATO nar?ms svarbius projektus. Pagal ši? program? finansuojami tie objektai ir ?renginiai, kuri? reikia NATO, ta?iau j? ?sigijimas ar statyba viršija atskiros šalies nar?s nacionalinius gynybos poreikius.
Lietuvai tapus kolektyvin?s gynybos aljanso nare ir šalyje dislokavus oro policijos misijoje Baltijos valstyb?se dalyvaujan?i? NATO šali? karius, Šiauliai sulauk? NATO investicij?.
Karini? oro paj?g? Aviacijos baz?s kariniame aerodrome baigtas rekonstruoti pagrindinis kilimo – t?pimo takas, atsarginis kilimo – t?pimo takas, atlikti kiti infrastrukt?ros modernizavimo darbai. L?šos šiems rekonstrukcijos darbams skirtos pagal NATO Saugumo investicij? program?. Šis objektas pasirinktas kaip vienas tinkamiausi?, kuris gali vykdyti naujai priimt? NATO nari? (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) oro erdv?s policijos funkcij?.
2004 metais NATO ekspertai apži?r?jo Aviacijos baz?s karin? aerodrom? ir ?vertino jo technin? b?kl?, o padarytas išvadas apie kilimo-t?pimo takus ir kitus infrastrukt?ros objektus pateik? NATO Tarptautinio biuro Infrastrukt?ros komitetui ir S?junginink? paj?g? Šiaur?s Europoje Brunsume atsakingiems pareig?nams. 2005 m. geguž?s 24 d. buvo patvirtintas atsarginio tako atnaujinimo darb? projektas, o rekonstrukcijos darbai prad?ti 2005 m. birželio 1d. Atsarginio tako rekonstrukcija baigta 2005 met? spalio m?nesio pabaigoje. Rekonstrukcijos darbus vykd? konkurs? laim?jusi bendrov? „Šiauli? plentas“. Rekonstruota 3280 m ilgio ir 32 m plo?io atsarginio kilimo-t?pimo tako danga, atnaujinti ried?jimo takai bei stov?jimo aikštel?s, atlikti ženklinimo darbai, ?rengtas drenažas, lietaus nuot?k? tinklai ir kt.
Iš viso atlikta darb? už maždaug 36 mln. lit?: 30 mln. lit? atsarginio tako rekonstrukcijai skyr? Aljansas pagal NATO Saugumo investicij? program?; 420 t?kstan?i? lit? pagal galiojant? kašt? dalijimosi princip? skyr? Lietuva. Naujai užtiest? atsarginio tako dang? pirmieji išband? Lietuvos karini? oro paj?g? lengvieji l?ktuvai L-39ZA „Albatros“ ir tuo metu oro policijos misijoje dalyvavusi? JAV ginkluot?j? paj?g? naikintuvai F16.
Aviacijos infrastrukt?ros modernizavimo darbai buvo t?siami ir kitais metais. Tais metais buvo paskelbtas konkursas ir pagrindinio kilimo-t?pimo tako rekonstrukcijai.
Pagrindinio kilimo ir t?pimo tako rekonstrukcija oficialiai baigta 2006 m. spalio 26 d. iškilmingu tako atidarymu. Pagrindinio tako atnaujinimui 47 mln. lit? buvo skirta iš NATO Saugumo investicij? programos. Dar 8,5 mln. lit? prid?tin?s vert?s mokes?io LR KAM sumok?jo iš biudžeto asignavim?. Atnaujinta 280 000 kv. m ploto 3,5 km ilgio ir 45 m. plo?io kilimo ir t?pimo tako danga, jo galuose ?rengtos papildomos 13 500 kv. m ploto betono dangos forsažo aikštel?s, išasfaltuota 144 000 kv. m. baz?s teritorijos, ?rengti privažiavimo takai, atnaujintos drenažo sistemos.
Atnaujintas Zokni? oro uostas atitinka ne tik ICAO, bet ir specialiuosius NATO reikalavimus. Rekonstruoto aerodromo apskraidym? ir sertifikavim? atlik? specialistai pripažino j? geriausiu visoje Ryt? Europoje.
Ateityje Zokni? aviacijos baz?je dar planuojama nauj? naikintuv? ir transporto orlaivi? peron? bei aviacinio kuro saugyklos statyba iš tos pa?ios programos.
Autorius: Gintar? SKAIST?
