KACHOVKOS UŽTVANKOS SPROGIMAS: PASKUTINĖ PUTINO RAUDONA LINIJA PRIEŠ BRANDUOLINIUS GINKLUS

1864 m. rugpjūčio viduryje Šveicarijos vyriausybė pakvietė daugumos Europos šalių, taip pat JAV, Brazilijos ir Meksikos atstovus į unikalią diplomatinę konferenciją. Šešiolika šalių į Ženevą atsiuntė savo delegatus, kurie 1864 m. rugpjūčio 22 d. vykusioje konferencijoje patvirtino ir priėmė pirmąją Ženevos konvenciją .

Taip prasidėjo beveik 100 metų trukęs svarbus procesas, kurio metu buvo priimtos keturios tarptautinės sutartys ir trys papildomi protokolai, nustatantys šiuolaikinius tarptautinius teisinius karo veiksmų vykdymo standartus. Kitaip tariant, jos tapo naujomis „karo taisyklėmis“, kurių vėliau beveik 200 šalių įsipareigojo nepažeisti (Sovietų sąjunga Ženevos konvencijas ratifikavo 1954 m., o Lietuva prie Ženevos konvencijų dėl karo aukų apsaugos ir papildomų protokolų prisijungė 1993-07-07, ratifikavo 2000-05-02, prie paskutinio papildomo protokolo prisijungė 2006-12-06, ratifikavo 2007-09-20).

Be Ženevos konvencijų, pasaulio bendruomenė taip pat priėmė nemažai kitų tarptautinių teisinių sutarčių (Romos statutas, Hagos konvencijos ir deklaracijos ir kt.), kuriose kategoriškai draudžiama kariaujančioms šalims žudyti civilius gyventojus, kankinti belaisvius, naudoti mirtinus ginklus apgyvendintose teritorijose ir kt.

Nepaisant to, kad Rusija priklauso valstybėms, dalyvaujančioms Ženevos konvencijose ir daugumoje kitų tarptautinių sutarčių, nuo pat pirmųjų plataus masto karo Ukrainoje dienų Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos ir jos remiami teroristiniai dariniai sistemingai ir ciniškiausiai ėmė pažeidinėti visas tarptautinės humanitarinės teisės normas.

Praėjus pusantro mėnesio po Rusijos invazijos į Ukrainą, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) pažymėjo, kad Rusijos kariuomenės veiksmai sudaro ištisą sistemą, kuri aiškiai kvalifikuojama kaip nusikaltimai žmoniškumui. O jau 2022 m. gegužės pabaigoje buvo paskelbta nepriklausoma genocido srities tyrėjų parengta ataskaita, kurioje teigiama, kad yra pakankamai įrodymų, jog Rusija valstybiniu lygmeniu organizuotai kursto genocidą ir imasi veiksmų, kuriais siekiama sunaikinti ukrainiečių tautą.

Masinės žudynės Bučoje, aviacijos smūgiai Mariupolio gimdymo namuose ir dramos teatre, Kramatorsko geležinkelio stoties apšaudymas raketomis, masinės žudynės Trostjankoje, Borodiankoje, Irpene ir daugelyje kitų Ukrainos miestų ir kaimų, tūkstančiai užfiksuotų civilių gyventojų, įskaitant jaunesnius nei penkerių metų vaikus, kankinimo ir prievartavimo atvejų, karo belaisvių egzekucijos be teismo ir tyrimo, visiškas plėšikavimas. Šį Rusijos kariuomenės nusikaltimų sąrašą galima vardyti labai ilgai. Nuo 2023 05 06 Ukrainos prokuratūra ir tarptautinės žmogaus teisių organizacijos užregistravo 91419 Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų įvykdytų karo nusikaltimų!

Dabar, praėjus metams nuo visaverčio karo pradžios, atrodė, kad nebėra jokių „raudonų linijų“, kurių šalis agresorė dar nebūtų peržengusi. Visi taip priprato prie to, kad Rusija yra ant blogio ribos, o jos kariai Ukrainoje elgiasi kaip tikri banditai ir teroristai, kad reguliarūs Kijevo ar Charkovo gyvenamųjų rajonų apšaudymai tapo neatsiejama kasdienių naujienų reportažų dalimi. Tačiau birželio 6 d. naktį Rusija įvykdė savotišką precedento neturintį teroristinį aktą, kuris dar kartą privertė sudrebėti visą pasaulį.

Kachovskajos hidroelektrinės sugriovimas, sukėlęs pastaraisiais dešimtmečiais neįsivaizduojamą žmogaus sukeltą ir humanitarinę katastrofą, neabejotinai tapo vienu šiurkščiausių Rusijos kariškių nusikaltimų per visą karo laikotarpį.

1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijų 1 papildomo protokolo dėl tarptautinių ginkluotų konfliktų aukų apsaugos 56 straipsnis:

„Pavojingos įmonės ir įrengimai, būtent užtvankos, pylimai ir atominės elektrinės, neturi tapti puolimo objektu netgi tada, kai šie objektai yra kariniai, jeigu dėl puolimo gali pasireikšti pavojingos jėgos ir labai nukentėti civiliai gyventojai. Kiti kariniai objektai, esantys šiose įmonėse ar įrengimuose arba greta jų, neturi tapti puolimo objektu, jeigu dėl puolimo šių įmonių ar įrenginių veikloje gali pasireikšti pavojingos jėgos ir dėl to labai nukentėtų civiliai gyventojai“.

Tik per pirmąsias 24 valandas po užtvankos sugriovimo į Dnieprą plūstelėjo milžiniškos vandens masės (30 tūkst. kubinių metrų per sekundę). Buvo užtvindyta daugiau kaip 70 gyvenviečių, kai kurios iš jų buvo visiškai apsemtos. Po 48 valandų užlietas plotas jau siekė mažiausiai 600 km2, palyginimui, jis prilygsta tokių miestų kaip Madridas (607,00 km2) ar Čikaga (589,60 km2) plotui. Preliminariais savanorių duomenimis, vien okupantų laikomame kairiajame Dniepro krante tarp civilių gyventojų žuvo daugiau kaip 200 žmonių, dar keli šimtai laikomi dingusiais be žinios. Dešimtys tūkstančių žmonių iš karto tapo benamiais. Nepataisoma žala padaryta ekologijai: šimtai tonų naftos ir cheminių medžiagų pateko į Dniepro upę, užlieta 5 tūkst. hektarų miškų, Chersono, Nikolajevo, Zaporožės ir Dniepropetrovsko srityse kilo visiškas žuvų maras, sunaikinta dešimtys tūkstančių gyvūnų, įskaitant retas raudonosios knygos rūšis. Sugriovus užtvanką, be vandens liko 94 % drėkinimo sistemų Chersono srityje, 74 % – Zaporožės srityje ir 30 % – Dniepropetrovsko srityje. Remiantis Ukrainos žemės ūkio ministerijos pareiškimu, 584 000 hektarų žemės ūkio paskirties žemės netrukus pavirs dykra.

Beveik iš karto po užtvankos trūkimo šimtai Ukrainos savanorių išvyko į Chersono sritį, kur tebevyksta plataus masto gelbėjimo operacija. Žmonės ir gyvūnai, patekę į baisius spąstus, buvo evakuoti, nepaisant okupantų apšaudymo. Pasak savanorių ir liudininkų, okupantai ir toliau kryptingai apšaudo medikus ir gelbėtojus. Taip birželio 8 d. per artilerijos apšaudymą buvo sunkiai sužeisti du Valstybinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai, vienas policininkas, gydytojas ir savanoris iš Vokietijos. O birželio 11 d. Rusijos kariai masiškai apšaudė gelbėtojų laivus, kuriais buvo evakuojami pensininkai. Dėl apšaudymo 21 žmogus buvo sunkiai sužeistas, trys žuvo. Be to, remiantis vaizdo medžiaga, kuri buvo paskelbta telegram kanale „Times of Ukraine“, Rusijos kariškiai iš savanorių reikalavo pinigų už leidimą patekti į dešinįjį krantą, kur evakuacijos taip pat laukia dešimtys tūkstančių žmonių.

Jau 2022 m. spalį buvo teigiama, kad Rusija ruošiasi susprogdinti Kachovskaja HES. Tiek prezidentas V. Zelenskis, tiek CŽV ne kartą teigė, kad, remiantis turima informacija, Rusijos kariškiai užminavo didžiąją dalį užtvankos ir kai kuriuos hidroelektrinės blokus. Tai, kad užtvanka buvo sugriauta būtent dėl sprogimo, patvirtina seismologų duomenys. Visų pirma Rumunijos matavimo stotis „BURAR“, esanti už 620 km nuo epicentro, užfiksavo aiškius seisminius signalus, pagal laiką ir vietą sutampančius su užtvankos sugriovimu. Šie signalai rodo, kad hidroelektrinės vietoje įvyko sprogimas, sukėlęs beveik 2 balų stiprumo seisminius smūgius. Tokios nuomonės laikosi ir Norvegijos instituto „NORSAR“ seismologai.

Beje, birželio 6 d. rytą, praėjus kelioms minutėms po sprogimo, beveik visi Rusijos karo vadai ir propagandistai ėmė aktyviai skleisti žinią, kad Kachovskaja HES užtvanką susprogdino Rusijos ginkluotosios pajėgos ir dėl to buvo sužlugdyti Ukrainos kontrpuolimo planai. Kai kurie provyriausybiniai „Telegram“ kanalai tiesiogiai rašė, kad „vadovybė įsakė nuplauti nacius“. Tačiau jau po kelių valandų, matyt, Kremliui supratus tragedijos mastą, pranešimai apie Rusijos kariuomenės dalyvavimą greitai dingo, o visa propaganda ėmė veikti sutartinai, kaltę dėl įvykio suverčiant Kijevui.

Kodėl Rusija įvykdė šį precedento neturintį teroristinį išpuolį? Ar tai buvo strateginė klaida, ar terorizavimo, savotiško šantažo aktas? Kariniai ekspertai šiuo klausimu laikosi nuomonės, kad Rusijos kariuomenė kontrpuolimo išvakarėse atsidūrė labai pažeidžiamoje padėtyje ir, pakenkdama HES, bandė laimėti laiko persidislokavimui.

„Žvalgybos duomenimis, pralaužę užtvanką, rusai ketino užtvenkti tik žemupio salas, o tai, jų nuomone, turėjo užkirsti kelią greitam ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimui. Šį tikslą jie neabejotinai pasiekė, tačiau dėl prastai įvykdyto plano taip pat žuvo daugybė jų pačių kareivių ir karininkų, jie prarado didžiulį kiekį ginklų ir amunicijos. Be to, potvynis nušlavė visą pirmąją rusų įtvirtinimų ir tranšėjų liniją. Kariniu požiūriu jie padarė daug daugiau žalos sau, nei norėjo padaryti Ukrainos kariuomenei“, – sako Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos instituto ekspertas pulkininkas Glenas Grantas.

Šiai nuomonei pritaria ir Pietų gynybos pajėgų koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Gumeniuk:

„Jie buvo taip pavargę laukti, iš kurios pusės vyks (kontrpuolimas – red.), kad bet kokia gynybos pajėgų veikla, įskaitant ir kontrpuolimo stiprinimą, privedė prie to, kad jų nervai tiesiog neatlaikė. Jie stengiasi padidinti vandens paviršiaus plotą, kad Ukrainos gynybos pajėgos nesiimtų forsuoti. Jie supranta, kad dabar kairiajame krante jiems faktiškai nėra saugių dislokacijos vietų.“

Kai kurie politikos analitikai mano, kad užtvankos sugriovimas yra dar vienas Kremliaus bandymas įbauginti ne tiek Ukrainą, kiek ją remiančius Vakarus. Juk apie tai, kad Kachovskaja HES užminuota, kalbama jau seniai, tačiau Vakarai tame veikiau įžvelgė įprastą V. Putino jėgos demonstravimą ir emocinį šantažą, ir nepatikėjo, kad Rusija iš tikrųjų gali susprogdinti HES. Panašiai nuo pat karo pradžios buvo diskutuojama apie tai, ar Putinas gali panaudoti branduolinį ginklą. Ir šiuo atžvilgiu dauguma Vakarų lyderių vėlgi linksta prie to, kad tai mažai tikėtina. Tačiau šiandien, kai Rusija dar kartą visam pasauliui įrodė, kad jai nėra jokių raudonų linijų, tampa labai, labai neatsakinga teigti, kad Putinas negali panaudoti branduolinio ginklo. Užtvankos sugriovimas ir dėl to kilusi biblinio masto humanitarinė ir ekologinė katastrofa iš tiesų turėtų galutinai paneigti visas Vakarų iliuzijas, kad Rusija kaip nors sugeba kariauti sąžiningais metodais ir kad ją galima suvokti kitaip nei kaip teroristinį darinį.

 

Straipsnio autorius Vaan Martirosyan, 2023-06-11

 

EXPLOSION OF KAHAVSKY HEPP: PUTIN’S LAST RED LINE BEFORE NUCLEAR WEAPONS

Vaan Martirosyan, 11.06.2023

In mid-August 1864, the Swiss government invited representatives of most European countries, as well as the USA, Brazil and Mexico, to a unique diplomatic conference. Sixteen countries sent their delegates to Geneva, who approved and adopted the first Geneva Convention at the conference held on August 22, 1864.

This was the beginning of a major process lasting almost 100 years, during which four international treaties and three additional protocols were adopted, establishing modern international legal standards for the conduct of hostilities. In other words, these became the new „rules of war“, which almost 200 countries later undertook not to violate (the USSR ratified the Geneva Conventions in 1954).

In addition to the Geneva Conventions, the world community also adopted a number of other international legal treaties (Rome Statute, Hague Conventions and Declarations, etc.), which categorically prohibited warring parties from killing the civilian population, torturing prisoners, and using lethal weapons in populated areas. etc.

Despite the fact that Russia belongs to the participating states and the Geneva Conventions and most other international treaties, from the very first days of the full-scale war in Ukraine, the armed forces of the Russian Federation, as well as terrorist formations supported by it, systematically and most cynically began to violate all norms international humanitarian law.

A month and a half after the Russian invasion of Ukraine, the Organization for Security and Cooperation in Europe (OSCE) noted that the actions of the Russian military constitute a whole system that clearly qualifies as crimes against humanity. And already at the end of May 2022, an independent report prepared by researchers in the field of genocide was released, which stated that there is enough evidence that Russia is organized at the state level inciting genocide and taking actions aimed at the destruction of the Ukrainian people.

Massacre in Buch, airstrikes on the Mariupol maternity hospital and drama theater, rocket attack on the Kramatorsk railway station, mass murders in Trostyanka, Borodyanka, Irpen and many other Ukrainian cities and villages, thousands of recorded cases of torture and rape of the civilian population, including children under 5 years of age, execution of prisoners of war without trial and investigation, total looting. This list of crimes of the Russian military can be enumerated for a very long time. As of 06/05/2023, the Prosecutor’s Office of Ukraine and international human rights organizations have registered

91,419 war crimes committed by the armed forces of the Russian Federation!

And now, a year after the start of a full-scale war, it seemed that there were no longer any „red lines“ that the aggressor country had not yet crossed. Everyone is so used to the fact that Russia is on the edge of evil and that its soldiers behave in Ukraine like real bandits and terrorists, that regular shelling of residential areas in Kyiv or Kharkiv have become an integral part of daily news reports. However, on the night of June 6, Russia committed a kind of unprecedented terrorist act, which once again made the whole world shudder.

The undermining of the Kakhovskaya HPP, which led to an unimaginable man-made and humanitarian disaster in recent decades, undoubtedly became one of the most egregious crimes committed by the Russian military during the entire period of the war.

Article 56 of Additional Protocol 1 to the Geneva Conventions of August 12, 1949 for the Protection of Victims of International Armed Conflicts:

„Installations and constructions containing dangerous forces, namely: dams, dams and nuclear power plants, should not become objects of attack, even in cases where such objects are military objects, if such an attack could cause release dangerous forces and subsequent heavy casualties among the civilian population. Other military objects located in these installations or structures or near them should not become objects of attack, if such an attack could cause the release of dangerous forces in such installations or structures and subsequent heavy casualties among the civilian population.“

Only in the first 24 hours after the destruction of the dam, colossal masses of water rushed into the Dnipro (30 thousand cubic meters per second). More than 70 settlements were flooded, some of them were completely submerged. After 48 hours, the flooded area was already at least 600 km2, for comparison it is equal to the area of such cities as Madrid (607.00 km2) or Chicago (589.60 km2). According to the preliminary data of the volunteers, the number of dead among the civilian population, only on the left bank of the Dnieper held by the occupiers, amounted to more than 200 people, several hundred more are considered missing. Tens of thousands of people immediately became homeless. Irreparable damage was caused to the ecology: hundreds of tons of oil and chemicals entered the Dnipro River, 5 thousand hectares of forests were flooded, a total plague of fish occurred in the Kherson, Mykolaiv, Zaporizhzhya and Dnipropetrovsk regions, tens of thousands of animals were destroyed, including rare red book species. As a result of the destruction of the dam, 94% of irrigation systems in the Kherson region, 74% in the Zaporizhia region, and 30% in the Dnipropetrovsk region remained without water. According to the statement of the Ministry of Agriculture of Ukraine, 584,000 hectares of agricultural land will soon turn into a desert.

Almost immediately after the dam broke, hundreds of Ukrainian volunteers headed to the Kherson region, where a large-scale rescue operation is still ongoing. People and animals who were in a terrible trap were evacuated, despite the shelling from the occupiers. According to volunteers and eyewitnesses, the occupiers continue to fire at medics and rescuers in a targeted manner. Thus, on June 8, two employees of the State Emergency Service, one policeman, a doctor and a volunteer from Germany were seriously injured during artillery fire. And on June 11, Russian troops opened massive fire on rescue boats in which pensioners were being evacuated. As a result of the shelling, 21 people were seriously injured, three were killed. Also, according to video materials that were published on the telegram channel „Times of Ukraine“, the Russian military demanded money from volunteers for a pass to the right bank, where tens of thousands of people are also waiting for evacuation.

It was said in October 2022 that Russia was preparing to blow up the Kakhovskaya HPP. Both President Zelenskyi and the GUR have repeatedly stated that, according to available information, the Russian military mined most of the dam and some units of the hydroelectric plant. The fact that the dam was destroyed precisely as a result of the explosion is confirmed by the data of seismologists. In particular, the Romanian measuring station „BURAR“, which is located 620 km from the epicenter, recorded clear seismic signals coinciding in time and location with the destruction of the dam. These signals indicate that an explosion occurred at the site of the hydroelectric power plant, which caused seismic tremors with a magnitude of almost 2 points. The seismologists of the Norwegian institute „NORSAR“ also hold this opinion.

By the way, on the morning of June 6, a few minutes after the explosion, almost all the Russian warlords and propagandists actively began to spread the news that the Kakhovskaya HPP dam was blown up by the Russian Armed Forces, due to which Ukraine’s plans for a counteroffensive were thwarted. Some pro-government Telegram channels directly wrote that „the command ordered to wash away the Nazis.“ However, only a few hours later, apparently when the Kremlin realized the scale of the tragedy, the reports about the involvement of the Russian military quickly disappeared and all the propaganda began to work in concert blaming Kyiv for the event.

So why did Russia commit this unprecedented terrorist attack? Was it a strategic mistake or an act of intimidation, a kind of blackmail? Military experts in this matter adhere to the point of view that on the eve of the counteroffensive of the Armed Forces, the Russian army found itself in a very vulnerable position, and by undermining the HPP they tried to buy time for redeployment.

„According to the intelligence, having breached the dam, the Russians intended only to flood the islands downstream of the Dnieper, which, in their opinion, should have made it impossible to quickly push through for a counterattack by the Armed Forces. They certainly achieved this objective, however, due to a poorly executed plan, they also killed scores of their own soldiers and officers and lost huge amounts of arms and ammunition. In addition, the flood swept away the entire first line of Russian fortifications and trenches. From a military point of view, they did much more damage to themselves than they wanted to do to the Ukrainian army,“ says Colonel Glen Grant, an expert of the Ukrainian Institute of National Security and Defense.

Nataliya Gumenyuk, head of the coordinating press center of the Defense Forces of the South, shares this opinion:

„They were so tired of waiting from which direction it would take place (counteroffensive – ed.) that any activity of the Defense Forces, including the strengthening of counterbattery work, led to the fact that their nerves simply could not stand it. They are trying to increase the area of the water surface so that the Ukrainian defense forces do not resort to forcing. They realize that now there are actually no safe places of deployment for them on the left bank.“

Some political analysts see the undermining of the dam as another attempt by the Kremlin to intimidate not so much Ukraine as the West, which supports it. After all, the fact that the Kakhovskaya HPP was being mined has been talked about for a long time, but the West saw in this, rather, Putin’s usual show of force and emotional blackmail, and did not believe that Russia was actually capable of blowing up the HPP. Likewise, since the beginning of the war, there have been discussions about whether Putin is capable of using nuclear weapons. And in this regard, the majority of Western leaders are again inclined to the fact that this is unlikely. However, today, after Russia once again proved to the whole world that there are no red lines for it, it becomes very, very risky to say that Putin is not capable of using nuclear weapons. The undermining of the dam, and the resulting humanitarian and ecological catastrophe of biblical proportions, should, in fact, finally debunk all the illusions of the West that Russia is somehow capable of waging war with honest methods and that it can be perceived as something other than a terrorist formation.

 

ПОДРЫВ КАХОВСКОЙ ГЭС: ПОСЛЕДНЯЯ КРАСНАЯ ЛИНИЯ ПУТИНА ПЕРЕД ЯДЕРНЫМ ОРУЖИЕМ

Автор: Ваан Мартиросян 11.06.2023

В середине августа 1864 года правительство Швейцарии пригласило представителей большинства европейских стран, а также США, Бразилии и Мексики на уникальную в своем роде дипломатическую конференцию. Шестнадцать стран отправили в Женеву своих делегатов, которые на состоявшейся 22 августа 1864 года конференции утвердили и приняли первую Женевскую конвенцию.

Это стало началом большого процесса длиною почти в 100 лет, в ходе которого были приняты четыре международных договора и три дополнительных протокола, устанавливающие современные международно-правовые стандарты ведения боевых действий. Иными словами, это стали новые «правила войны», не нарушать которые, впоследствии обязались почти 200 стран (СССР ратифицировал Женевские конвенции в 1954 году).

Помимо Женевских Конвенций, мировым сообществом были также приняты еще целый ряд международных правовых договоров (Римский Статут, Гаагские Конвенции и Декларации и т.д.)которые категорически запрещали воюющим сторонам убивать гражданское население, применять пытки в отношении пленных, использовать смертоносное оружие в населенных пунктах и т.д.

 

(Подписание первой Женевской конвенции в 1864 году, картина Шарля Эдуарда Армана-Дюмареска)

Невзирая на то, что Россия принадлежит к государствам-участникам и Женевских Конвенций, и большинства других международных договоров, с первых же дней полномасштабной войны в Украине, вооруженные силы РФ, а также поддерживаемые ею террористические формирования, систематически и самым циничным образом начали нарушать все нормы международного гуманитарного права.

Спустя всего полтора месяца после вторжения РФ в Украину, Организация по безопасности и сотрудничеству в Европе (ОБСЕ) зафиксировала, что действия российских военных образуют целую систему, однозначно соответствующую квалификации как преступления против человечества. А уже в конце мая 2022 года, вышел независимый отчет, подготовленный исследователями в области геноцида, в котором говорилось, что существует достаточно доказательств того, что Россия организованно на государственном уровне подстрекает к геноциду и совершает действия, направленные на уничтожение украинского народа.

Резня в Буче, авиаудары по роддому и драмтеатру Мариуполя, ракетный удар по вокзалу Краматорска, массовые убийства в Тростянце, в Бородянке, в Ирпене и во многих других украинских городах и селах, тысячи зафиксированных случаев пыток и изнасилования гражданского населения, в том числе детей в возрасте до 5 лет, внесудебные казни военнопленных, тотальное мародерство. Этот список злодеяний российских военных можно перечислять очень долго. На момент 05/06/2023 Прокуратура Украины и международные правозащитные организации зарегистрировали 91419 военных преступлений, совершенных вооруженными силами РФ!

(Буча, 12 апреля 2022.Добровольцы загружают тела убитых российскими военными мирных жителей в грузовик)

И вот, спустя год после начала полномасштабной войны, казалось, что уже не существует каких-либо «красных линий», которые еще не перешла страна-агрессор. Все уже настолько привыкли к тому, что Россия оказалась за гранью зла и что ее солдаты ведут себя в Украине как самые настоящие бандиты и террористы, что очередные обстрелы жилых кварталов Киева или Харькова стали неотъемлемой частью ежедневных новостных хроник. Однако в ночь на 6 июня, Россия совершила такого рода беспрецедентный террористический акт, который вновь заставил весь мир вздрогнуть.

Подрыв Каховской ГЭС приведший к немыслимой по своим масштабам техногенной и гуманитарной катастрофе последних десятилетий, без сомнений, стал одним из самых вопиющих злодеяний российских военных за весь период войны.

(Разрушенная плотина Каховской ГЭС 07.06.2023)

Статья 56 Дополнительного протокола 1 к Женевским конвенциям от 12августа 1949 года, касающийся защиты жертв международных вооружённых конфликтов:
«Установки и сооружения, содержащие опасные силы, а именно плотины, дамбы и атомные электростанции, не должны становиться объектом нападения даже в тех случаях, когда такие объекты являются военными объектами, если такое нападение может вызвать высвобождение опасных сил и последующие тяжелые потери среди гражданского населения».

Лишь только за первые 24 часа после разрушения плотины, колоссальные массы воды хлынули в Днепр (30 тысяч кубических метров в секунду). Более 70 населенных пунктов оказались затопленными, некоторые из них полностью ушли под воду. Через 48 часов площадь затопления уже составляла по меньшей мере 600 км2, для сравнения, это равно площади таких городов как Мадрид (607.00 км2) или Чикаго (589.60 км2). Согласно предварительным данным волонтеров, число погибших среди гражданского населения, лишь только на левом, удерживаемом оккупантами берегу Днепра составила более 200 человек, еще несколько сотен считаются пропавшими без вести. Десятки тысяч людей в одночасье остались без крыши над головой. Необратимый урон был нанесен экологии: сотни тонн нефти и химикатов попали в Днепр, затопленными оказались 5 тысяч гектаров лесов, в Херсонской, Николаевской, Запорожской и Днепропетровской областях произошел тотальный мор рыбы, были уничтожены десятки тысяч животных, в том числе редкие краснокнижные виды. В результате разрушения плотины без воды остались 94% оросительных систем в Херсонской, 74% в Запорожской и 30% в Днепропетровской областях. Согласно заявлению министерства сельского хозяйства Украины, 584 000 га сельскохозяйственных земель в скором времени превратятся в пустыню.

 

(Херсонская область 08.06.2023)

Почти сразу же после прорыва дамбы сотни украинских волонтеров направились в Херсонскую область, где по сей день продолжается масштабная спасательная операция. Людей и животных, оказавшихся в страшной ловушке, эвакуируют невзирая на продолжающиеся обстрелы со стороны оккупантов. По словам волонтеров и очевидцев, оккупанты целенаправленно продолжают вести огонь по медикам и спасателям. Так, 8-го июня в ходе артобстрела были тяжело ранены двое сотрудников Госслужбы по чрезвычайным ситуациям (ГСЧС), один полицейский, врач и волонтер из Германии. А 11-го июня российские войска открыли массированный огонь по лодкам спасателей, в которых эвакуировали пенсионеров. В результате обстрела тяжелые ранения получили 21 человек, трое погибли. Также, согласно видеоматериалам, которые были опубликованы на телеграмм-канале „Times of Ukraine“, российские военные требовали деньги от волонтеров, за пропуск на правый берег, где десятки тысяч людей также ждут эвакуации.

 

 

О том, что Россия готовила подрыв Каховской ГЭС, говорили еще в октябре 2022 года. И президент Зеленский, и ГУР не раз заявляли, что, согласно имеющимся сведениям, российские военные заминировали большую часть дамбы и некоторые агрегаты гидроэлектростанции. Тот факт, что плотина была разрушена именно вследствие подрыва, подтверждают и данные сейсмологов. В частности, румынская измерительная станция «BURAR», которая находится в 620 км от эпицентра, зафиксировала четкие сейсмические сигналы, совпадающие по времени и локации с разрушением плотины. Эти сигналы указывают на то, что на месте ГЭС произошел взрыв, вызвавший сейсмические толчки магнитудой почти в 2 балла. Такого же мнение придерживаются и сейсмологи норвежского института «NORSAR».

К слову, утром 6 июня, спустя считанные минуты после взрыва, почти все российские военкоры и пропагандисты активно начали распространять новость о том, что подрыв дамбы Каховской ГЭС совершили ВС РФ, благодаря чему планы Украины по проведению контрнаступления сорваны. Некоторые провластные телеграмм-каналы прямо писали о том, что «командование отдало приказ смыть нацистов». Однако, спустя всего несколько часов, видимо, когда в Кремле все же осознали масштабы трагедии, сообщения о причастности российских военных быстро исчезли и вся пропаганда слаженно начала работать обвиняя Киев в произошедшем.

(Военнослужащий ВС РФ Егор Гузенко, воюющий на Херсонщине, признался, что Россия взорвала дамбу в Новой Каховке, надеясь остановить украинскую армию)

Так зачем все-таки Россия совершила этот беспрецедентный теракт? Было ли это стратегической ошибкой или актом устрашения, своеобразным шантажом? Военные эксперты в этом вопросе придерживаются той точки зрения, что в преддверии контрнаступления ВСУ российская армия оказались в очень уязвимой позиции, а подрывом ГЭС они пытались выиграть время для передислокации.

«Судя по разведданным, прорвав плотину русские намеревались лишь затопить острова ниже по течению Днепра, что, по их мнению, должно было сделать невозможной быстрые попытки форсирования для контратаки ВСУ. Они, безусловно, достигли этой цели, однако из-за плохо реализованного плана они также убили множество своих же солдат и офицеров и потеряли огромное количество оружия и амуниции. Кроме того, наводнение снесло всю первую линию российских укреплений и траншей. С военной точки зрения, они сами себе нанесли намного больший урон, чем хотели нанести украинской армии» – считает эксперт Украинского института по национальной безопасности и обороне, полковник Глен Грант.

Такого же мнения придерживается и руководитель координационного пресс-центра Сил обороны Юга Наталья Гуменюк:

«Они настолько устали ждать, с какого направления оно состоится (контрнаступление – ред.), что какая-либо активность Сил обороны, в том числе и усиление контрбатарейной работы, привели к тому, что у них попросту не выдержали нервы. Они пытаются увеличить площадь водной поверхности, чтобы украинские силы обороны не прибегли к форсированию. Они осознают, что на данный момент, безопасных мест дислокации для них фактически на левом берегу уже нет».


(Полковник Глен Грант, глава пресс-центра Сил обороны Юга Наталья Гуменюк)

Некоторые политические аналитики видят в подрыве плотины очередную попытку Кремля запугать не столько Украину, сколько поддерживающий её Запад. Ведь о том, что Каховская ГЭС была заминирована, говорили уже давно, однако Запад видел в этом, скорее, привычную для Путина демонстрацию силы и эмоциональный шантаж, и не верил в то, что Россия на самом деле способна взорвать ГЭС. Точно также с начала войны ведутся дискуссии о том, способен ли Путин применить ядерное оружие. И по этому поводу, большинство западных лидеров, опять-таки склоняются к тому, что это маловероятно. Однако сегодня, после того как Россия в очередной раз, доказала всему миру, что для нее не существует никаких красных линий, говорить о том, что Путин не способен применить ядерное оружие, становится делом очень и очень рискованным. Подрыв плотины, и вызванная этим гуманитарная и экологическая катастрофа библейских масштабов, по сути, должна окончательно развенчать все иллюзии Запада о том, что Россия еще где-то способна вести войну честными методами и что ее можно воспринимать как то иначе, чем террористическое формирование.

map klaipeda telsiai taurages marijampoles alytus kaunas vilnius vilnius panevezys
facebook rss
nato